2017-03-23 20:27

Sekmadieninė laisvė kasdien.

Į komentarus

Jai nebuvo įprasta sekmadienio laisvė vaikščioti nuogu kūnu nedengiant jo nė lopinėlio. Kaskart užmesti akį į veidrodį praeinant jai buvo irgi labiau pasirinkimas nei įprotis.
Ne kitų, o jos pačios opinija lėmė, koks tas jos kūnas bus šiandien. Kartais ji negalėdavo atitraukti akių nuo jo ir net juokingai sutrikdavo pričiupusi save po dešimties minučių tylaus stebėjimosi. Šiek tiek dažniau slėpdavosi po drabužių kalnu, o kartais pasvajodavo net apie skafandrus, riterio šarvus ar nematomumo galią suteikiančią skraistę iš Poterio fantastikos.
Pamažėle atsiradęs koktumo gumulas galugerkly priminė jai tą kartą, kai kūkčiojo prieš veidrodį sakydama sau, kad daugiau niekada nevalgys, ar aną, kai springo valgydama, už kiekvieną kasnį sau į pasąmonę įsikaldama po dar vieną graužaties vinį. Ausyse skambėjo replikos iš jos rato žmonių, kurios žeisti gali tik jautruolę prisivariusią sau baimių. Ak, kvailut!
Ir štai praėjus dar kelioms minutėms atsipeikėjusi, pastebi ne kartą matytą gražią, sveiką ir laimingą merginą veidrody. Bet šiandien, žiūrėdama į save jau septintąją minutę, ji mąsto ne apie kūno grožį, tvarumą ar odos švelnumą. Ji mato besikilnojančią krutinę ir kiek per stipriai nuo kofeino pumpuojančią širdį pulsuojančioj kaklo arterijoj. Mato kiek paryškėjusias juoko raukšleles aplink akis, kurios, jei pasiseks, gilės kiekvieną dieną ir kurios daro akis gražesnes, nei prabangiausias pieštukas. Įsitikinimui ji iššiepia dantis ir žiūri kaip šviesios akys pasipuošia. Aukštoj kaktoj mato tas nuostabos raukšles, kurios primena, kiek daug nuostabių ir neįtikimų dalykų gyvenime ji jau matė. Ir negali liautis šypsotis, suprasdama, kad nusistebės ji dar milijonus kartų. “O ką čia veikia ta pagilėjusi pykčio raukšlė?” sekundėlei sudvejojo, bet prireikė tik akimirksnio, kad suprastų, kad dažniau raukosi prieš seniai matytą saulę.

Su ja viskas gerai.

Ir lai visos pažiūri į save iš taip arti, kad paskaitytų tokią nepaprastą istoriją rašytą ant veido, kurią kartais taip norim paslėpt. Ir tegu jos visos supranta, kad turi viską, ko reikia pasiekti tam, dėl ko jos apskritai YRA.

“Matomai turėjau padaryti nemažai gero praeituos gyvenimuos, o gal net pažinti didžią metempsichozės paslaptį, kad šiame gyvenime turėčiau galimybę būt tokia”, - galvojo ji išeidama į pavasarį.

Patiko (0)

Rodyk draugams



Rašyk komentarą