2017-07-11 21:08

šilkinė vidurvasario audra

Į komentarus

Kai priešaky stovi vienas žmogus, sakantis savo tiesą, kuri ne visai tokia kaip tavo – gali ginčytis. Kai ten atsiranda jau du porinantys tą patį – tu gali ginčytis. Bent jau aš galiu. Prisijungus dar vienam jau stiprus trejetas kiek baugesnis, mušantis iš tavęs tave patį. Na, o jei ir ketvirtas – lieki tiesos kvadrate, kurio centre esi tu, susmaigstytas pirštais ir liežuviais.

Jei, žmogau, nepraradai savo nuomonės po pirmo, antro ar net trečią atlaikei – sveikinu, esi užknisantis priešgyna. Tokios priešgynos sunkiai pakeliamos daugumai, dar vadinamos stabdžiais ar keistuoliais ir yra linkusios likti nusuprastos, dažnu atveju ieškoti savo vietos ilgiau už kitus ir dar dažniau nei kiti, jos niekada taip ir nerast, nes prieš vėją einasi lėčiau.

Gerai gerai, dauguma sakys, kad visuomenės nuomonė nėra tokia svarbi, kad atlaikytų ir didesnį spaudimą ir galbūt jie net nusispjautų ant tų nusišnekančiųjų opinijos, mat jiems nesvarbu, ką apie juos galvoja kiti (lygiai taip pat, kai žmonės meluoja, kad nieko gyvenime nekeistų ir kad nesigaili jie nieko), bet jei tai nėra visuomenė, o daug daugiau - tie, kur taip arti, kad galvojai esi tu pats. O tada ar šakosies? Ar suprasi, kad esi kvailys ir tikriausiai, tas tavo įsitikinimas, kaip iš dangaus nukritęs, nelabai kuo paremtas. Ar irgi nurysi viską sprangiai, kaip kokius žuvų taukus ir ištarsi patį nenuoširdžiausią atsiprašymą, kuris dar labiau viską pagadins, mat net nežinai, už ką atsiprašantis? Jei taip, tai smigs taip giliai į širdį, kad negaliu pažadėti, kad nekraujuos kurį laiką.

Jei atsidūrei tokioj smilių apsupty kada.. ar vis dar bijai tos šilkinės vidurvasario audros už lango?

Patiko (0)

Rodyk draugams



Komentarai išjungti.